1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų




Назва1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų
Дата канвертавання03.11.2012
Памер10.21 Kb.
ТыпДокументы
Napoleonas I ir Lietuva

Antanas Kulakauskas


1812 m. birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija – apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų – Varšuvos Kunigaikštystės pulkai, kuriuose tarnavo ir keli tūkstančiai lietuvių, – ties Kaunu ir kitose vietose persikėlė per Nemuną. Prancūzijos imperatorius planavo jau Lietuvoje sumušti pagrindines Rusijos armijos jėgas, užimti bei atskirti nuo Rusijos kai kurias jos valdomas teritorijas ir priversti carą pasirašyti taikos sutartį, atitinkančią jo, Napoleono, – lygių Europoje ir pasaulyje neturinčio valdovo, – ambicijas. Tačiau Rusijos kariuomenė (apie 170 000 žmonių), buvusi etnografinėje Lietuvoje ir Baltarusijoje palei vakarinę sieną, į mūšį nestojo, traukėsi Maskvos link. Birželio 28 d. Prancūzijos kariuomenės pulkai beveik iškilmingai įžengė į Vilnių, iš kurio tik prieš kelias dienas išvyko čia viešėjęs caras Aleksandras I. Vilniuje 19 dienų praleido ir Napoleonas I.


Liepos 1 d. jis sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Prancūzijos dokumentuose – tiesiog Lietuvos) Laikinąją vyriausybės komisiją, susidedančią iš 5 narių ir generalinio sekretoriaus. Komisijos nariais buvo paskirti vietos didikai. Jos narys buvo ir universiteto rektorius Janas Sniadeckis. Komisijai, kuriai pavaldžios tapo Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijos ir Balstogės sritis, buvo pavesta tvarkyti krašto finansus, tiekti maistą Prancūzijos kariuomenei, organizuoti vietos miliciją, tautinę gvardiją bei žandarmeriją ir palaikyti viešąją tvarką. Įsteigtoji komisija nebuvo savarankiška valdžia. Ji turėjo vykdyti Prancūzijos valdžios atstovų pavedimus. Jau liepos 5 d. Napoleonas I įsakė Laikinajai komisijai sudaryti 5 pėstininkų ir 4 kavalerijos pulkus, kurie turėjo įsijungti į jo kariuomenę. Tačiau jie buvo sudaromi iki rudens vidurio, nes rekrutus teko gaudyti. Tad Rusijoje šiems pulkams kariauti neteko. Napoleonui I patyrus pralaimėjimą ir traukiantis iš Lietuvos, dauguma kareivių iš pulkų pasitraukė, vienas kitas prisijungė prie Napoleono I armijų likučių.


Liepos 14 d. Vilniaus katedroje, susirinkus visų krašto luomų (išskyrus, žinoma, valstiečius) ir savivaldžių institucijų atstovams, dalyvaujant Varšuvos Kunigaikštystės Seimo delegacijai, buvo iškilmingai perskaitytas aktas, skelbiantis ketinimą „iš naujo suvienyti į vieną politinį vienetą Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šalis ir grąžinti senajai savo Tėvynei laisves ir valdas“. Šis faktas jokių teisinių ir politinių pasekmių neturėjo. Napoleonas I, kol nesibaigs karas su Rusija, krašto valstybinės priklausomybės ir politinio klausimo svarstyti nenorėjo. Nesiėmė jis čia nė socialinių reformų, neįvedė Napoleono kodekso, kurio labiausiai laukė valstiečiai, jau girdėję, kad Varšuvos Kunigaikštystei priklausančioje Užnemunėje jų tautiečiams suteikta asmens laisvė. Daugelyje vietų jie ėmė maištauti, atsisakinėjo eiti lažą ir vykdyti kitas prievoles.


Apskritai Lietuvos visuomenė, jos socialinio elito dauguma, kaip pastebėjo pats Prancūzijos imperatorius, jo „laisvinimo misiją“ sutiko gerokai šalčiau nei lenkai. Jis taip pat pastebėjo, kad čia „ne tokie patys lenkai, kaip Varšuvoje“. „Šaltumą“ didino ir krašte pasilikę Prancūzijos kariuomenės užnugario daliniai, ypač dezertyrai, kurie savivaliavo, plėšikavo, smurtavo. Tiesa, ir Lietuvoje karštų Napoleono I šalininkų buvo daugiau, nei tų, kurie orientavosi į Rusiją. Čia buvo sudarytas vadinamasis lietuvių savanorių pulkas, į kurį įstojo ir daug universiteto studentų. Pulkas dar spėjo įsijungti į Napoleono I kariuomenę, kai ji jau traukėsi iš Maskvos. Dauguma jo karių žuvo spalio 12 d. Mūšyje prie Slonimo.


Nors Napoleonui I pavyko užimti pačių rusų sudegintą ir paliktą Maskvą, bet priešo kariuomenė liko nesutriuškinta, o Aleksandras I atmetė pasiūlymą derėtis dėl taikos. Netikėtai anksti prasidėję šalčiai privertė Napoleoną I trauktis iš Rusijos pirmosios sostinės. Šis sprendimas virto tikra jo kariuomenės katastrofa. Besitraukiančią žiemai nepasiruošusią Prancūzijos kariuomenę metodiškai naikino ant kulnų lipanti Rusijos kariuomenė, kuriai vadovavo Michailas Kutuzovas. Gruodžio 6 d. Napoleonas I, Baltarusijoje palikęs savo kariuomenės likučius, skubiai pravažiavo Vilnių, čia nė nesustojo. Po dienos miestą užplūdo ir visiškai pakrikusi jo kariuomenė, tiksliau, jos likučiai (apie 20 000 žmonių), kurie, plėšdami viską, kas tik įmanoma, traukėsi toliau į vakarus. Kariai buvo taip pakrikę, kad net Vilniuje daugybė prancūzų mirė nuo šalčio ir bado, nors mieste buvo sukaupta tiek maisto ir pašaro, kad 10 000 žmonių kariuomenę buvo galima išlaikyti 40 dienų. Šios atsargos atiteko gruodžio 10 d. Į Vilnių vėl įžengusiai Rusijos kariuomenei. Gruodžio 14 d. Ji užėmė Kauną ir pasiekė Rusijos imperijos sieną.


Po kelių dienų į Vilnių atvyko ir Rusijos imperatorius Aleksandras I. 1813 m. sausio 6 d. Jis pasirašė manifestą apie pergalingą vadinamojo Tėvynės karo pabaigą. Bet netrukus buvo nuspręsta žygiuoti į Europą ir kariauti iki Napoleonas I bus visiškai sutriuškintas. Vilniuje Aleksandras I taip pat paskelbė, kad jis atleidžia visiems Lietuvos bajorams, kurie bendradarbiavo su Napoleonu I, ir tiems, kurie pabėgo, jei jie per 2 mėnesius grįš į tėvynę. Žodžiu, caras nenorėjo gadinti santykių su vietos bajorais.


Nors karas užtruko tik pusmetį, nors Lietuvoje didesnių karo veiksmų nė nebuvo, jo padariniai buvo gana sunkūs. Lietuva prarado kelias dešimtis tūkstančių žmonių (jie žuvo abiejų pusių kariuomenėje, buvo nužudyti plėšikaujančių kareivių, mirė dėl epidemijų), daugybės išplėšto arba sunaikinto turto. Bene labiausiai nukentėjo Trakų apskritis, kurioje žuvo ir per epidemijas mirė 1/3 gyventojų. Rusijos vyriausybės paramą ūkiui atkurti gavo tik kai kurie dvarininkai.

Дадаць дакумент у свой блог ці на сайт

Падобныя:

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų iconAr žinote apie moky­tojų bei mokinių inicia­ty­vą atgaivinti mokyklos laikraštį? Jei taip, ką apie tai manote?

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų iconТурция. Основные сведения Валюта
Денежной единицей Турции является турецкая лира. В обращении находятся банкноты достоинством в 500 000, 250 000, 100 000, 50 000,...

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų icon30. 000 усяго? А рэшту, значыць, усё задавальняе? Чакайце сёньня сюжэт па бт пра несьвядомых 30. 000 І сьвядомых 200. 000, якія не пайшлі за хапугамі І правакатарамі
«30. 000 усяго? А рэшту, значыць, усё задавальняе? Чакайце сёньня сюжэт па бт пра несьвядомых 30. 000 І сьвядомых 200. 000, якія...

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų icon№ № кат. Маркировка Характеристика товара Фирма 50 000 р. 25 000 р. 25 000 р
Самоход 4л с.,самоходная,60л,сборник41см,стальной корпус Viking $ 427,50 443,33 514,58

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų iconТуристское агентство «aвиком» 443010, г. Самара, ул. Осипенко д. 3 стр. 3 тел./ факс (846) 276-22-23
...

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų iconЗар сурталчилгааны цоо шинэ суваг Хамтран ажиллах санал Танд болон танай хамт олонд энэ өдрийн мэндийг хүргэе
Гадаадад байгаа Монголчууд байна./ Давтагдаж байгаа тоогоор хуудас дуудалт 300. 000-400. 000 гаруй юм. Мөн төрөл бүрийн сайтуудыг...

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų iconApie simoną daukantą

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų iconInformacija apie pradedamus pirkimus

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų iconInformacija apie pradedamus pirkimus

1812 m birželio 24 d. Napoleonas I pradėjo karą su Rusija. Jo Didžioji armija apie 400 000 kareivių (dar 200 000 sudarė rezervą), apie ketvirtadalis jų iconОтчет об итогах выпуска (дополнительного выпуска) ценных бумаг открытое акционерное общество «Макси Групп»
Три миллиона) штук номинальной стоимостью 1 000 (Одна тысяча) рублей каждая общей номинальной стоимостью 3 000 000 000 (Три миллиарда)...

Размесціце кнопку на сваім сайце:
be.convdocs.org


База данных защищена авторским правом ©be.convdocs.org 2012
звярнуцца да адміністрацыі
be.convdocs.org
Галоўная старонка